Naujas CD albumas "Et in terra: Intabuliacijos XVII a. LDK muzikiniuose rankrašiuose

New CD album "Et in terra: Intabulations in 17th-century musical manuscripts of the Grand Duchy of Lithuania

 

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba


Besibaigiant 2025 metams pasaulį išvydo naujas leidinys "Et in terra: Intabuliacijos XVII a. LDK muzikiniuose rankraščiuose". Albume užfiksuoti muzikos kūriniai iš "Sapiegų albumo", "Kražių vargonininko sąsiuvinio" ir "Braunsbergo tabultūros". Šiame albume pirmą kartą įrašyti Batakių bažnyčios istoriniai vargonai (~1700 m.), kuriuos restauravo garsus šveicarų meistras Ferdinandas Stemmeris. Nuoširdus ačiū visiems projekto dalyviams ir tiems, kurie mus palaikė ir visaip padėjo. Kauno vokalinis ansamblis ACUSTO (vad. Kęstutis Jakeliūnas ), vargonininkas -Marek Toporowski  , birbynės atlikėjas, garso režisierius - Darius Klišys ,dizainas - Naglis Dzinga,  tekstų autoriai - Dainora Pociute , Krzysztof Urbaniak, Martin Rost, projekto vykdytojas ir leidėjas VŠĮ Sambalsiai /  6-2 studio: recording studio & independent record label
Leidinyje panaudoti fragmentai iš rankraštinio natų ir raižinių albumo Cancione kuris saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
At the end of 2025, a new publication entitled Et in terra: Intabulations in 17th-century musical manuscripts of the Grand Duchy of Lithuania saw the light of day. The album features musical works from the Sapiega Album, the Kražiai Organist's Notebook, and the Braunsberg Tabulature. This album features the first recording of the historic organ of the Batakiai Church (~1700), which was restored by the renowned Swiss master Ferdinand Stemmeris. Sincere thanks to all the participants in the project and to those who supported and helped us in every way. Kaunas vocal ensemble ACUSTO (conductor Kęstutis Jakeliūnas), organist Marek Toporowski, birbynė player, sound director Darius Klišys, design Naglis Dzinga, text authors Dainora Pociute, Krzysztof Urbaniak, Martin Rost, project manager and publisher VŠĮ Sambalsiai / 6-2 studio: recording studio & independent record label
The publication uses excerpts from the manuscript album of notes and engravings Cancione, which is kept at the Vrublevskis Library of the Lithuanian Academy of Sciences.


Muzikinė  mintis ir praktika XVII amžiaus Lietuvoje
Dainora Pociūtė
Kontrreformacija ir katalikybės atgimimas, prasidėjęs pusę amžiaus Lietuvą ir Lenkiją valdžiusio Žygimanto III Vazos (1587–1632), vėliau plėtojęsis jo sūnaus Vladislovo Vazos (1632–1648) epochoje, buvo palanki dirva įvairių vokalinės ir instrumentinės baroko muzikos žanrų suklestėjimui Lietuvoje. Nors pasaulietinės ir religinės muzikos gijos pynėsi, pagrindinės jos plėtros terpės buvo valdovo ir didikų dvarai bei bažnytiniai (vienuolijų, jėzuitų kolegijų) centrai.
Dvarų muzika vystėsi kaip itališkosios muzikinės tradicijos atšaka. Aistringo muzikos mėgėjo Žygimanto III Vazos valia, Abiejų Tautų Respublikoje kūrėsi gausios imigracinės italų muzikantų ir kompozitorių grupės. Nuo 1596-ųjų iki XVII a. vidurio, sykiu su vietiniais muzikantais, Vazų dvaro kapeloje nuolat muzikavo ne mažiau kaip 20 italų grupė, o kapelos vadovais buvo išimtinai italai (Luca Marenzio, Giulio Cesare Gabussi, Asprilio Pacelli, Giovanni Francesco Anerio, Marco Schacchi). Naujo muzikinio stiliaus muziką praktikavę atvykėliai buvo ir 1636 m. rugsėjį Vilniaus Žemutinės pilies teatre įvykusios operos Il ratto d’Elena (Elenos pagrobimas) premjeros kūrėjai. Jos libretą rašė Virgilio Puccitelli (1599–1654), muzikos autorius greičiausiai buvo pats Marco Scacchi (apie 1602–1662), scenografiją kūrė Agostino Locci (apie 1601–1660). Keletą metų prieš tai pirmosios operos Abiejų Tautų Respublikoje buvo pastatytos Varšuvoje.
Ne viena italų vadovaujama vokalinės ir instrumentinės muzikos kapela veikė ir Lietuvos didikų dvaruose. Giovanni Battista Cocciola (XVI a. 2 pusė–XVII a. pr.) vadovavo Vilniaus vaivados Leono Sapiegos (1557–1633), o didžiojo mąstytojo Galileo Galilei brolis Michelangelo Galilei (1575–1631) – turtingiausio Lietuvos didiko, katalikybės mecenato Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) dvaro kapeloms. Didikų bibliotekose buvo  įvairių muzikos žanrų kūrinių, leistų Karaliaučiuje, Italijoje ir kitur. Kapelos atliko pasaulietinę (dainos vokiečių, italų kalbomis, kompozicijos vestuvėms, laidotuvėms) ir religinę muziką.